„Net 79 procentai Lietuvos gyventojų laiko save katalikais, bet rimtai praktikuojančių yra mažesnioji pusė. Reguliariai sekmadienio šv. Mišiose dalyvauja apie 10 procentų katalikų. Daugumos tikėjimas stokoja sąmoningumo, jų ryšys su Bažnyčia grindžiamas tik Krikšto ir Santuokos sakramentų priėmimu bei bažnytinėmis laidotuvėmis“, - penktadienį susitikime su popiežiumi Benediktu XVI teigė Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Vatikane surengtame Lietuvis, Latvijos ir Estijos vyskupų susitikime Kauno arkivyskupas akcentavo, jog sovietiniais metais vyresnioji karta nėra patyrusi reikiamo religinio ugdymo, todėl „rimta suaugusiųjų katechezė lieka labai aktuali“.

Vyskupų konferencijos pirmininkas pasidžiaugė, jog Lietuvos Respublika pasirašė sutartis su Šventuoju Sostu dėl teisinės Bažnyčios padėties, bendradarbiavimo švietimo bei kultūros srityje, sielovados kariuomenėje.

DELFI

„Šios sutartys suteikė aiškesnes gaires Bažnyčiai bendradarbiauti su Valstybe sprendžiant visai Lietuvos visuomenei aktualius švietimo, socialinius ir moralinius klausimus, tačiau jų įgyvendinimas nėra sklandus dėl besikeičiančios politinės situacijos“, - ataskaitoje akcentavo dvasininkas.

Pagal Katalikų Bažnyčios kanonus ataskaitą apie jam patikėtos vyskupijos būklę kiekvienas diecezinis vyskupas privalo kas penkerius metus. Jei Apaštalų Sostas kitaip nenurodo, vyskupai kviečiami atvykti į Romą melstis prie šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus kapų ir susitikti su popiežiumi.

Prašė Šventojo Tėvo palaiminimo

D.Tunkūno nuotr.

Penktadienį Popiežiaus susitikime su Baltijos šalių vyskupais arkivyskupas S.Tamkevičius teigė, jog mūsų šalies valstybinėse mokyklose laisvai pasirenkamą tikybos discipliną lanko pusė moksleivių.

Dvasininkas ypač džiaugėsi tuo, kad Lietuvoje gausėja jaunimo ir suaugusiųjų maldos grupių. Visose vyskupijose yra dvasinių centrų, kuriuose vyksta rekolekcijos, rengiamos susikaupimo dienos įvairiems tikinčiųjų būreliams: šeimoms, jaunimui, sužadėtiniams, našliams.

„Tačiau pašaukimai Dievui pašvęstajam gyvenimui, deja, nėra gausūs, - pripažino Vyskupų konferencijos pirmininkas. - Daugiau kandidačių sulaukia kontempliatyvūs moterų vienuolynai. Iš vyrų vienuolijų daugiausia pašaukimų turi pranciškonai ir jėzuitai“, - sakė S.Tamkevičius.

Corbis

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kunigų seminarijos – Vilniuje, Kaune ir Telšiuose kunigystei ruošiasi apie 130 klierikų. Prie visų seminarijų įsteigti propedeutiniai vienerių metų trukmės kursai.

„Vyskupai siekia, kad būsimieji kunigai tinkamai pasiruoštų kunigiškai tarnystei. Turėdami daugiau gerai pasirengusių kunigų, galėtume sėkmingiau imtis sielovados ne tik parapijose, bet ir universitetuose, mokyklose, ligoninėse“, - pabrėžė arkivyskupas.

Lietuvos vyskupų ir visų katalikų vardu pareiškęs popiežiui pagarbą ir dėkingumą, Vyskupų konferencijos pirmininkas prašė Šventojo Tėvo palaiminti Bažnyčią Lietuvoje - kunigus, vienuolius ir tikinčiuosius, kurie net sunkiausiais priespaudos metais visuomet išlaikė ištikimybę Apaštalų Sostui.

Popiežių lanko pagal grafiką

Reuters/ Scanpix

Vyskupų piligrimystės į Romą tradiciją liudija seniausi istoriniai šaltiniai. Iš pradžių tai buvo spontaniškos, to meto gyvenimo sąlygų diktuojamos piligrimystės, kurių metu popiežiaus autoritetą pripažįstantys ir vienybę su juo palaikantys vietinių Bažnyčių ganytojai kartkartėmis atvykdavo į Romą pasimelsti prie apaštalų kapų ir susitikti su Romos vyskupu, aptarti su juo einamuosius reikalus.

Popiežius Sikstas V 1585 metų gruodžio 20 dieną periodinius vyskupų vizitus į Romą pavertė juridine norma. Nuo to laiko Vatikane rengiami visiems vyskupams privalomi oficialūs vizitai Ad Limina Apostolorum.

Dabartinė Vyskupų kongregacija visus vyskupijoms vadovaujančius vyskupus įpareigojo periodiškai pateikti raštiškas ataskaitas apie savo vyskupijų būklę.

D.Tunkūno nuotr.

1917 metais išleistas Bažnyčios teisyną sunorminęs Kanonų teisės kodeksas nustatė, kad Europos vyskupai vizitus Ad Limina privalo atlikti kas penkeri metai, o kitų žemynų vyskupai – kas dešimt metų.

Pagal sudarytą grafiką vieneri metai buvo skirti Italijos vyskupams, kiti – Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos, Anglijos, Airijos ir Švedijos vyskupams, dar kiti – likusių Europos šalių vyskupams, po to – kitų žemynų vyskupams.

Jono Pauliaus II 1983 metais reformuotas Kanonų teisės kodeksas panaikino tarp Europos ir kitų žemynų buvusius periodiškumo skirtumus ir nustatė, kad vizitas Ad Limina visiems vyskupams privalomas kas penkeri metai.